Pomidorų vėlyvasis maras yra viena iš svarbiausių ligų, paveikiančių pomidorų auginimo daržovių šiltnamius. Pomidorų vėlyvojo maro grybelis, daugiausia žiemojantis sergančiame kūne, užsikrečia patogenu tinkamomis aplinkos sąlygomis, o ligos dėmėje išauga sporangijos, kurios plinta vėju ir lietumi. Drėgmės atveju jos greitai sudygsta ir invazuoja lapą, o lape išsivysto tipinės atmainos centras, vystantis iš apačios į viršų. Ant centrinio augalo lapo susidariusios sporangijos oro srautu išplinta į aplinkinius augalus, kur jos pakartotinai užsikrečia. Vėlyvojo maro atsiradimas ir paplitimas yra glaudžiai susiję su klimato sąlygomis, o vystymosi greitis taip pat glaudžiai susijęs su pomidorų auginimo sąlygomis ir augalų atsparumu.

Žemės ūkio prevencija ir kontrolė

1. Skirtingų pomidorų veislių atsparumas ligoms tam tikru mastu skiriasi, todėl auginant pirmenybė turėtų būti teikiama ligoms atsparioms veislėms. Be to, tinkama atranka turėtų būti atliekama atsižvelgiant į ražienų ar regiono prisitaikomumą. Atvirame lauke auginimui reikėtų rinktis specialias atviram laukui skirtas veisles; ankstyvam auginimui vėlyvo brandinimo veislių nereikėtų rinktis; drėgnoms arba lietingoms vietovėms reikėtų rinktis didelio atsparumo veisles.

2. Auginimas ir ligų prevencija. Tinkami auginimo metodai yra nepakeičiamos agronominės priemonės ligų ir kenkėjų prevencijai bei kontrolei. Atsižvelgiant į tai, kad vėlyvasis maras dažniausiai pasireiškia esant didelei drėgmei, reikėtų imtis šių priemonių:

(1) sėklų perdirbimas: ligų prevencija ir gydymas nuo smulkiausių detalių, sėklos yra pagrindinis dezinfekcijos taškas. Pirmiausia sėklos 500 kartų apipurškiamos 70 % mankozebo drėkinamaisiais milteliais, o po to 30 minučių mirkomos vandenyje 55 ℃ temperatūroje, kad sudygtų po per didelio lietaus sukelto vandens užmirkimo.

(2) Mulčiavimas: mulčiavimas gali užtikrinti dirvožemio temperatūrą ir drėgmę, sumažinti oro drėgmę, sudaryti palankias sąlygas pomidorų augimui, neleisti bakterijų daugintis, sumažinti ligų paplitimą ir pasiekti ligų prevencijos tikslą.

(3) tinkamas tankumas: atsižvelgiant į skirtingas dirvožemio derlingumo veisles, sodinkite iš viso 2000–2400 augalų viename akre. Užtikrinkite, kad augalas gerai vėdintųsi ir praleistų šviesą, sveikai augtų ir padidintų atsparumą. Jei sodinimo tankumas yra per didelis, augalai, stiebai, lapai ir vaisiai vienas kitą gerbs, gausiai laistysis, augs silpniau, oro drėgmė bus didelė, bakterijos galės daugintis ir bus jautrūs ligoms. Tačiau tankumas per mažas, nors augalas auga tvirtas, oro drėgmė maža, atsparumas ligoms yra geras, tačiau nepavyksta pasiekti reikiamo bendro derliaus. Trumpai tariant, begalinio augimo tipo tankis turėtų būti mažas, o baigtinio augimo tipo – didelis.

(4) trąšų ir vandens valdymas: pomidorų gyvenime nuo daigų persodinimo iki žydėjimo laikotarpio dirvožemio drėgmė turi palaipsniui didėti nuo 60 % iki 85 %, t. y. 60 % daigų laikotarpio, 70 % žydėjimo laikotarpio, 80 % pradinių rezultatų, 85 % žydėjimo laikotarpio. Kaip sakoma: „derlių lemia vanduo, o derlių lemia trąšos“. Tinkamas laistymas yra labai svarbus siekiant užtikrinti mitybos ir reprodukcinio augimo koordinavimą, taip padidinant atsparumą ligoms. Trąšos yra pagrindinis gamybos veiksnys. Sodinant pomidorus, žemės sklypai turi būti bent vidutinio derlingumo, reiklus dirvožemio paruošimo kokybės reikalavimui, puriam dirvožemiui, trąšoms (1000–3000 kilogramų vienam mui aukštos kokybės mėšlo), fosforo trąšoms 50 kg/mui, kalio trąšoms 20 kg/mui, be to, tiekiamas pakankamas azoto trąšų kiekis. Svarbu, kad fosforo ir kalio trąšos derliui ir kokybei būtų tinkamai suderintos. Tik pagrįstas trijų pagrindinių elementų naudojimas didina augalų atsparumą ligoms, mažina vėlyvojo maro bakterijų invaziją ir maksimaliai padidina gerą derlių. Priešingai, netinkamas azoto, fosforo ir kalio derlius sumažina pomidorų atsparumą, o vėlyvasis maras lengvai plinta, o tai daro įtaką derliui ir kokybei.

(5) šviesos ir šilumos sąlygos: pomidorai yra šviesai imlūs augalai, sodinimo plotai turi būti dangyang tipo, kitaip pomidorai augs ploni ir silpni, mikrobai lengvai įsiskverbs ir sukels ligas. Pomidorams geriausiai tinka 20–25 ℃ temperatūra. Mano apskrities pomidorų sodinimo zonoje yra palankių lauko išteklių, vidutinė metinė temperatūra siekia 21 ℃, tačiau lietinguoju sezonu, žiemos šalnomis, rūku ir didele oro drėgme, tai palanki mikrobų įsiskverbimui ir žalai. Jei laiku nekontroliuojama, vėlyvasis maras greitai išplis, todėl reikia laiku imtis prevencinių priemonių ir purkšti.

6 lapai nuskinti šakute: vėlyvasis maras lyjant, esant didelei drėgmei, žemai temperatūrai, rūkui, rūkui ryte ir vakare yra lengviausiai paplitęs, pavyzdžiui, santykinė oro drėgmė viršija 75 %, o temperatūra yra nuo 15 iki 25 ℃. Norint pakeisti lauko mikroklimatą ir sumažinti oro drėgmę, reikia pašalinti apatinius kojinius lapus ir perteklines tankias augalo šakas, kad būtų užtikrintas geras lauko vėdinimas ir šviesos pralaidumas, taip sunaikinant bakterijų gyvenamąją aplinką ir taip slopinant ligų atsiradimą.

7. sėjomaina: nuolatinis bulvinių augalų auginimas, dirvožemyje daug bakterijų, lengvai užsikrečiama, nes lauke likę ligų sukėlėjų likučiai žiemos pradžioje yra infekcijos šaltinis. Todėl traukiant daigus reikia ne tik pašalinti ligos pažeistus lapus ir vaisius, bet ir, siekiant išvengti bakterijų kaupimosi, kuris gali sukelti staigų didelį užsikrėtimą, sėjomaina turėtų būti taikoma 2–3 rotacijoms su ne bulvinių augalų daržovėmis.

Fizinė prevencija ir kontrolė

Fizinė kontrolė – tai fizinių metodų, tokių kaip sėklų atskyrimas nuo vėjo, sijojimo, vandens atskyrimo, purvo ir vandens atskyrimo ir kitų metodų, naudojimas geroms sėkloms atrinkti; arba fizinis metodas, pavyzdžiui, sėklų mirkymas šiltoje sriuboje, siekiant slopinti bakterijų augimą ir vystymąsi, siekiant ligų prevencijos tikslo. Lauko sanitarija daugiausia skirta pašalinti ligų pažeistus stiebus, lapus, vaisius ir kitas liekanas lauke, jas sudeginti arba giliai užkasti, kad kuo labiau sumažėtų dirvožemio bakterijų kiekis ir sumažėtų patogenų užsikrėtimo tikimybė, siekiant užkirsti kelią ligoms ir padidinti pajamas.

Cheminė kontrolė

Pomidorų ligos mūsų apskrityje pasireiškė skirtingais auginimo laikotarpiais ir sezonais. Todėl, net ir po žemės ūkio bei fizinės kontrolės, ligos simptomai vis tiek išlieka, todėl reikia naudoti chemines kontrolės priemones, o cheminius pesticidus – pagalbinei kontrolei. Pagrindiniai cheminės kontrolės tikslai: bakterijų invazijos prevencija ir kontrolė; mikrobų naikinimas; bakterijų augimo ir vystymosi slopinimas, pomidorų imuniteto stiprinimas.

1. Dirvožemio apdorojimas: pomidorai mėgsta neutralią aplinką, rūgščią dirvožemį, šarminį dirvožemį galima pagerinti naudojant negesintas kalkes. Dirvožemio bakterijos kelia didelę grėsmę pomidorų auginimui mūsų apskrityje. Be gero sėklų guolių dezinfekavimo, jas taip pat galima naudoti plataus spektro fungicidų dezinfekcijai, siekiant sumažinti patogenų kiekį dirvožemyje (prieinamų bakterinų arba cinko ir kitų pesticidų).

2, daigai ir derlius: po lapų, stiebų, vaisių vėlyvojo maro simptomų įsitvirtinimo, pirmiausia dirbtinai laiku apsaugokite nuo maro simptomų, turėkite 58 % apsauginio šalčio, mangano-cinko drėkinamųjų miltelių 500 kartų skysto purškimo, purškimas turi būti vienodas, apgalvotas, ypač žydėjimo metu iki vidurio rezultatas yra labai svarbus, ankstyvojo ir vėlyvojo vystymosi metu reikia atidžiai patikrinti vėlyvąjį marą ir laiku organizuoti jo kontrolę, kai jis išpopuliarės, tai turės didelę įtaką derliui ir kokybei. Jei lauke randami pagrindiniai ligos štamai, galima pasirinkti šiuos metodus ir priemones: purškimo metodas, ankstyvoje pomidorų ligos stadijoje purškiant 72,2 % pomelo hidrochlorido tirpalu 800 kartų arba 72 % šalčio karbamido • mangano-cinko drėkinamųjų miltelių 400–600 kartų arba 64 % šalčio • mangano-cinko drėkinamųjų miltelių 500 kartų, purškiant kartą per 7–10 dienų, nuolat kontroliuojant 4–5 dienas. Jei tvarte drėgmė per didelė arba debesuotomis dienomis, galima naudoti miltelių purškimo metodą, pvz., Gerry mikro miltelių 1 (50 % alkil) naudojimą. (morfolino drėkinamieji milteliai) miltelių purškimo kontrolė, gali pasiekti geresnį kontrolės efektą. Stiebų ligos dėmes galima naikinti didelės koncentracijos skystais vaistais, nesvarbu, ar tai lapų purškimas, ar stiebų padengimo vaistai, kartą per 7–8 dienas, 2–3 kartus iš eilės, tačiau atkreipkite dėmesį, kad 10 dienų po panaudojimo vaisių negalima skinti rinkoje.